lau. 15. jan. 2022 13:00
Bergsteinn Siguršsson skrįši sig ķ kvöldskóla til aš lęra aš smķša.
„Langaši aš reyna aš gera sem mest sjįlfur“

Žegar Bergsteinn Siguršsson skrįši sig ķ kvöldskóla ķ hśsasmķši óraši hann ekki fyrir aš hann myndi klįra hśsasmķšanįmiš. 

Dagskrįrgeršarmašurinn gešžekki Bergsteinn Siguršsson gerši sér lķtiš fyrir og lauk nżveriš nįmi ķ hśsasmķši. Vantar hann žį bara aš komast į samning hjį meistara til aš geta į endanum lokiš sveinsprófi og titlaš sig hśsasmiš.

Bergsteinn lauk stśdentsprófi frį Flensborgarskólanum įriš 1999 og klįraši ķ framhaldinu BA-grįšu ķ sagnfręši frį Hįskóla Ķslands. Sumariš 2004 hóf hann störf hjį Fréttablašinu en fęrši sig yfir til RŚV įriš 2013 og hefur veriš žar alla tķš sķšan.

Žaš voru fasteignakaup sem kveiktu įhuga Bergsteins į hśsasmķši: „Įriš 2017 keyptum viš hjónin gamla ķbśš, sem var įšur heimili Thors Vilhjįlmssonar og Margrétar Indrišadóttur konu hans. Ljóst var aš rįšast žyrfti ķ żmsar višgeršir į hśsinu og langaši mig aš reyna aš gera sem mest sjįlfur, žó ekki vęri nema til aš spara mér aš žurfa aš greiša išnašarmanni fyrir vinnuna,“ śtskżrir Bergsteinn. Varš śr aš hann skrįši sig ķ smķša-kvöldnįmskeiš hjį Fjölbrautaskólanum ķ Breišholti. Ķ byrjun ętlaši hann sér ašeins aš ljśka einum eša tveimur įföngum en žegar į hólminn var komiš fannst Bergsteini nįmiš svo įhugavert og gefandi aš hann klįraši allt žaš verklega og bóklega nįm sem žarf til aš verša hśsasmišur.

Įtti ķ vandręšum meš teiknifögin

Žaš śtheimtir heilmikla vinnu og skipulag aš stunda hér um bil fullt išnnįm samhliša fullu starfi. Bergsteinn dreifši nįminu į fimm annir og lauk aš jafnaši tveimur til žremur įföngum į hverri önn. „Žaš var algengt aš ég sęti tķma žrjś kvöld ķ viku, frį kl. 18 til 22. Įfangarnir voru af żmsu tagi og spönnušu allt frį teikningu og efnisfręši, įętlanagerš og gęšastjórnun, yfir ķ byggingatękni, steypumannvirki og verklega smķšatķma. Žaš nįmskeiš sem mér fannst hvaš gagnlegast var žegar nemendum var fengiš žaš verkefni aš smķša smįhżsi frį grunni og fengum viš žar aš nota alla žį žekkingu sem viš höfšum öšlast ķ nįminu.“

Įfangarnir lįgu misvel fyrir Bergsteini. „Bóknįmiš fannst mér ekki mjög strembiš en ég įtti žeim mun erfišara meš aš nį góšum tökum į teikningu. Rak ég mig į žaš aš eiga ekki mjög aušvelt meš aš sjį tvķvķšar teikningar fyrir mér ķ žrķvķdd. Var žessu öfugt fariš hjį mörgum samnemendum mķnum, sem sumir voru lesblindir: bóklegu fögin gįtu vafist fyrir žeim į mešan žeim fannst enginn vandi aš vinna meš teikningar.“

Fyrr en varši var Bergsteinn farinn aš nżta žaš sem hann hafši lęrt ķ kvöldskólanum og t.d. parketlagši hann heimili sitt. „Margt ręš ég viš aš gera sjįlfur žó ég lįti kannski vera aš rįšast ķ stęrri framkvęmdir og fįi ķ stašinn fagmann ķ verkiš. En žį er gott aš hafa žetta nįm sem bakgrunn til aš skilja betur hvaš išnašarmašurinn hyggst fyrir, og svo ég geti myndaš mér betri skošanir į žvķ hvernig ég vil lįta gera hlutina og einnig tekiš betri įkvaršanir um hvers kyns framkvęmdir sem heimiliš žarf į aš halda.“

Blašamašur minnir Bergstein į aš unglingar reka sig oft į žaš, žegar žeir eru nżkomnir meš bķlpróf, aš vera óšara virkjašir til aš skutla vinum og ęttingjum hingaš og žangaš. Er ekki lķklegt aš Bergsteinn fįi nśna engan friš frį įstvinum sem vilja fį hann til aš sinna alls kyns smķšaverkefnum? „Ég er reyndar alveg til ķ aš sinna minni hįttar višvikum fyrir ašra, a.m.k. įšur en ég ręšst ķ sömu framkvęmdir heima hjį mér sjįlfum. Mašur lęrir nefnilega langmest į žvķ aš gera hlutina, og veršur reynslunni rķkari af mistökunum. Fram undan er aš skipta um gluggana į ķbśšinni okkar og vęri ég alveg til ķ aš byrja į aš skipta um glugga hjį einhverjum vini mķnum fyrst, svo ég geri mistökin žar en ekki heima hjį sjįlfum mér,“ segir Bergsteinn glettinn.

Fęr kannski aš smķša svišsmyndir

Enn į eftir aš koma ķ ljós hvort Bergsteinn lżkur sveinsprófi. Er mikill munur į žvķ aš vera ķ kvöldskóla og aš fara ķ samningsbundiš 72 vikna vinnustašanįm undir leišsögn meistara. Upplżsir Bergsteinn aš yfirsmišur RŚV hafi ekki lokaš į žann möguleika aš taka sjónvarpsmanninn undir sinn vęng. „Mig grunar aš ég eigi eftir aš reyna viš sveinsprófiš einhvern tķma į nęstu fimm įrum en ķ skólakerfinu er veriš aš reyna aš śtfęra og koma į žeim breytingum aš ķ staš hefšbundinnar starfsžjįlfunar geti nemendur fariš svokallaša skólaleiš žar sem žeir sżna meš skipulögšum hętti fram į fęrni sķna viš aš leysa żmis verk af hendi. Vęri t.d. gaman ef ég gęti einfaldlega skipt um gluggana heima hjį mér og svo fengiš uppįskrift hjį meistara um aš ég hefši leyst verkiš vel og rétt af hendi.“

Bergsteins bķša ótal verkefni sem gefa honum kost į aš sanna getu sķna sem smišur og hefur hann nokkuš glögga mynd af žvķ hvaša višgeršir eru fram undan į heimilinu og ķ hvaša röš veršur rįšist ķ žęr. Lętur hann sig dreyma um aš ljśka framkvęmdunum meš žvķ aš handsmķša veglegt stigahandriš sem yrši mikil heimilisprżši. „Žį er alltaf eitthvaš sem žarf aš dytta aš ķ gamla hśsinu sem amma og afi įttu į Patreksfirši,“ segir hann.

Er Bergsteinn ólmur aš smķša sem mest og sem oftast, og bendir hann į hvaš starf smišsins er frįbrugšiš starfi fjölmišlamannsins. „Blašamennskan er žess ešlis aš snśast um atburši lķšandi stundar og žaš sem mašur nęr aš skapa hverfur hratt ofan ķ glatkistuna. Verkefni smišsins eru annars ešlis; bęši įžreifanleg og sżnileg, og minnisvarši um žį vinnu og hęfileika sem fóru ķ smķšina.“

til baka